topfunPOKALBIAI IR CHATAS
Naršai neprisijungęs, prisijunk arba užsiregistruok
Registruokis  Prisijungti
Kvėpuoju vėju
Kvėpuoju vėju. Man prasižiojus burnon įskrieja įžūlus, bet jaunatviškai nedrąsus vėjelis. Liežuvį paglosto jo atneštas žalių pievų dvelksmas. Ties gerkle jaunatviškas ir pašėlęs vėjelis surimtėja, tampa elegantišku ir mandagiu džentelmenu. Kiek padvejojęs pradeda šokti valsą. Viens du trys, viens du trys...Pulsavimas mane užbūrė. Užbūrė taip, kad nepastebėjau kaip romantiškas vėjo valsas baigėsi ir tai, kas, atrodo, dar prieš akimirką buvo sielai artimas šokis, virto kažkuo svetimu. Kažkuo šaltu ir atstumiančiu. Giliai mano plaučiuose. Neliko kitos išeities, kaip tik iškvėpti tai, kas liko iš mane pakerėjusio vėjo. Negalėdama su tokia netektimi susitaikyti, ėmiau godžiai siurbti negyvą, nejudantį orą. Lūpomis ieškojau to lengvabūdiško, bet kartu ir labai subrendusio vėjo, kuris pakeitė mano gyvenimą.. Kai nuo per didelio deguonies kiekio apsisuko galva, parklupau ant žemės. Nebesitvardžiau, skruostais sruvo ašaros. Be paliovos.
Ir žinai, pažintis su šiuo vėju man labai primena pažintį su tavimi. Lygiai kaip ir jis, tu ižūliai įsibrovei į mano pasaulį, apvertei jį aukštyn kojom ir išnykai. Palikęs vien tik tuštumą.
11-04-24 11:35:09 | by Neaktyvus
peržiūros: 14794 | Patinka: 6 * Nepatinka: 4 *
Komentarai
Komentarų nėra, būk pirmas... ;)
Neaktyvus dienoraščiai  Mano dienoraščiai  Dienoraščiai
^ į viršų  Pagrindinis
2007 - 2017 topfun mobile